uošvienė — úošvienė dkt. Mano úošvienė bùvo gerà, ir manè, ir vaikùs mylėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
grizlus — grizlùs, grizli̇̀ bdv. Grizli̇̀ úošvienė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
grizli — grizlùs, grizli̇̀ bdv. Grizli̇̀ úošvienė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aptekti — aptèkti 1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai … Dictionary of the Lithuanian Language
apšutinti — apšùtinti Rtr 1. tr. K, LL132, KŽ, LKT272(Ps), Skr, Dbg apvirinti, aptroškinti: Anie biškį tik apšùtino tą meisą – i valgykiat Trk. Inpili puodan vandenio, avižų indedi, pastumi pečiun, apšùtini Gdr. Apšùtyk bulvių kiaulėm! Slv. Pastatis sau… … Dictionary of the Lithuanian Language
atšankinti — atšankìnti K 1. tr. KŽ versti atšokuoti: Arklį atšankìnti KI81. 2. intr. K, KŽ atjoti, atšuoliuoti: A, – sako atšankindamas užveizdas, – tai jūs jau pailsę! I.Simon. Jis zovada atgal atšankino, nukopė ir atidavė jam jo žirgą LC1883,34. Tas… … Dictionary of the Lithuanian Language
koridorius — korìdorius sm. (1) DŽ 1. siauras praėjimas, jungiantis atskiras buto, pastato dalis, prieangis: Visi smelkėsi į vidų, koridoriun, kuris taip pat jau buvo pilnas J.Balt. Atsidaro virtuvės durys iš koridoriaus, ir galvą įkiša uošvienė I.Simon. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
lankioti — 2 lankioti, ioja, iojo tr. NdŽ, lankioti, ioja, iojo K 1. lankstyti. | refl.: Jis jai visados žemai lankiodavos rš. 2. gerbti, gerintis, būti nuolaidžiam, lankoti: Jaunasis lankioja uošvienę Mc. | refl.: Dukrele mano, mokėk lankiotis berneliui… … Dictionary of the Lithuanian Language
lydovas — lydõvas, ė smob. (2); Vd kas lydi, palydovas, palydas: Lydõvas lydi svetį per laukus, per miškus J. Ar važiuotas namon grįžta ir ar daug lydovų jis turi? LC1887,24. | Mano svainės uošvienė mirė. Daug buvo lydovų, ar dešimtis vežimų Žem. | prk … Dictionary of the Lithuanian Language
nutylėti — Š; Q560, N, Rtr, LL308,325, KŽ 1. intr., tr. Tvr ištverti nekalbėjus, nekalbėti, nepasakyti savo nuomonės, neatsakyti, neatsikirsti: Nutylėt kam SD455. Kai mama barės, aš nutylėjau ir nė žodžio prieš nepasakiau Skrb. Aš užsigaunu, bet nutylėti aš … Dictionary of the Lithuanian Language
